2015 m. lapkričio 12 dieną Tauragėje, Moters užimtumo informacijos centre, MILDA projekto moterų ir vyrų lygybės ekspertės Liudmila Mecajeva ir Audronė Kisielienė surengė trečią seminarą, skirtą CEDAW konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje stebėsenai. Seminare susirinksios moterys iš Tauragės regiono įvairių nevyriausybinių organizacijų analizavo tiek pačią JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo Konvenciją (CEDAW), tiek JT CEDAW Komiteto Rekomendacijai Lietuvai. Ypatingas dėmesys skirtas CEDAW Komiteto 2014 m. liepos 18 d. Rekomendacijų Lietuvai http://www.lmlonew.lpf.lt/wp-content/uploads/2015/11/Rekomendacijos-Lietuvai-2014_LT.pdf 22-25 straipsniams, kuriuose iškeltos pagrindinės smurto prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, problemos bei siūlomos priemonės šioms problemoms spręsti. Šis klausimas ypatingai yra aktualus ir ne veltui JT CEDAW Komitetas prašo Lietuvos Vyriausybę skubos tvarka, jau 2016 m. atsiskaityti už šių Rekomendacijų 23 straipsnio punktus:

  1. paspartinti Europos Tarybos konvencijos „Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo” ratifikavimą ir nacionalinių teisės aktų suderinimą su ja;
  2. priimti visapusę strategiją, kuri papildytų Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą, ir kurios tikslas būtų pašalinti bet kokios formos smurtą prieš moteris dėl jų lyties viešame bei privačiame gyvenime. Taip pat sukurti pakankamus koordinavimo ir stebėjimo mechanizmus arba pavesti jau esantiems mechanizmams siekti efektyviai užkirsti kelią ir šalinti visas smurto prieš moteris formas;
  3. įsteigti krizių centrus, kuriuose būtų suteikiama apsauga ir pagalba visoms smurtą patyrusioms moterims.

Taigi, būtent į šiuos klausimus raginamos susitelkti smurto prieš moteris prevencijos ar pagalbą smurto aukoms teikiančioms organizacijoms, kad šie minėti klausimai būtų išspręsti iš esmės.

Taip pat seminare išsamiau analizuotos Rekomendacijos dėl kaimo moterų, vyresnio amžiaus moterų ir moterų su negalia padėties ir jų problemų sprendimo būdų. Nevyriausybinių organizacijų atstovės mano, kad šių moterų padėties gerinimu galėtų pasirūpinti savivaldybės, seniūnijos ar vietos bendruomenės. Juk tikrai nėra sunku atsižvelgti į vienišų nutolusiuose regionuose gyvenančių senučių poreikius ir suorganizuoti jų nuvežimą vėlinių dieną į kapines uždegti žvakelių ant artimųjų kapo, pavežėti jas į bendruomenių šventes, atvežti vaistų ar suteikti kitą socialinę pagalbą, neapsiribojančią vien duonos riekele ar dalijama karšta sriuba.

O moterys su negalia neraetai kenčia nuo daugialypės diskriminacijos, įskaitant išsilavinimo, įsidarbinimo ir sveikatos priežiūros srityse, dalyvavimo politiniame gyvenime galimybes. NVO atstovės pritarė JT CEDAW Komiteto susirūpinimui dėl didelio smurtinių nusikaltimų prieš moterų su negaliao skaičiaus ir ir specializuotų aukoms skirtų paslaugų trūkumo. Ir, moterų NVO nuomone, šioje srityje savo pajėgas galėtų apjungti tiek moterų ir vyrų lygių galimybių, tiek neįgaliųjų srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos. Juo labiau, kad sekančiais metais Lietuva turės atsiskaityti ir už JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Tad neįgaliųjų organizacijos, rengdamos šešėlines atsaskaitas galės remtis ir CEDAW Konvencijos Rekomendacijų 39 straipsnio punktais, konkrečiai nurodančias priemones dėl neįgalių moterų padėties gerinimo Lietuvoje.

Taigi, seminaras dar kartą patvirtino, kad JT CEDAW Konvencija yra tikrai svarbus moterų teises ginantis dokumentas , o JT CEDAW Komiteto Rekomendacijos – šaltinis, kuriuo galėtų naudotis savo darbe visos NVO, ginančios žmogaus teises.

IMG_2736 IMG_2738 IMG_2740